LOGOPEDĖ

Vaikų lopšelyje-darželyje švietimo pagalbą teikia logopedė metodininkė, edukologijos mokslų magistrė Vilma Kranauskienė.

         Logopedė įvertina vaikų kalbinę raidą.

     Teikia korekcinę pagalbą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų.

         Logopedės pagrindinė darbo forma - individualios, pogrupinės ir grupinės pratybos. Pratybų metu daug dėmesio skiriama tarties tikslinimui, foneminės klausos, garsinės analizės ir sintezės įgūdžių lavinimui, žodyno plėtojimui, gramatinės kalbos sandaros formavimui bei rišliosios kalbos ugdymui.

         Moko kalbėti klausymo pagalba po kochlearinės implantacijos.

         Konsultuoja vaikų lopšelio-darželio pedagogus, ugdytinių tėvus ir kitus asmenis, tiesiogiai dalyvaujančius ugdymo procese, aktualiais kalbos raidos, kalbėjimo ir kalbos sutrikimų prevensijos ir jų šalinimo klausimais.

        Konsultacijų laikas tėvams:

•  pirmadienis - 13.00 - 15.00 val.                              

       Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai - sutrikimų grupė, kuriai priskiriami visos kalbos sistemos arba jos dalies sutrikimai:

•  fonetiniai kalbėjimo sutrikimai
• sklandaus kalbėjimo sutrikimai
• balso sutrikimai
• kalbos fonologiniai sutrikimai
• kalbos neišsivystimas
• kalbos netekimas.              

        Kochlearinis implantas - tai klausos protezas vaikams ir suaugusiems, turintiems visišką arba sunkią klausos negalią.

        Taikant nuoseklią kochlearinio implanto priežiūrą ir sisteminę mokymo kalbėti klausymo pagalba terapiją, šie vaikai ir suaugusieji išmoksta išgirsti savo balsą, kitų žmonių balsus bei aplinkos garsus ir pradeda bendrauti šnekamąja kalba. 

LOGOPEDĖ PATARIA

Kaip paskatinti kalbos raidą?

        Sulaukęs pirmojo gimtadienio vaikas pradeda tarti pirmuosius žodžių junginius (ate, au au, mama) ir supranta apie 60 dažniausiai girdimų žodžių. Sulaukus 1 m. 6 mėn. žodynas sparčiai pradeda gausėti. Antrųjų metų pabaigoje vaikas jau vartoja apie 500 žodžių. Kalboje atsiranda trumpi dviejų žodžių sakiniai. Trečiųjų metų pradžioje vaikai kalba 3–5 žodžių sakiniais. Nors trimečių kalboje daug sutrumpintų žodžių, sukeistų vietomis skiemenų (ypač rečiau vartojamuose žodžiuose), tačiau šio amžiaus vaikai greitai įsimena naujų žodžių reikšmes, pagrindinius žodžių darybos dėsningumus. Mažyliai kas mėnesį išmoksta vis naujų žodžių, vis geriau sugeba pakartoti ir suprasti aplinkinių kalbą. Trimečių žodyną sudaro 800–1000 žodžių.

        Tačiau kartais dėl įvairių priežasčių vaikučio kalba vėluoja. Prisiminkite, kaip kantriai jį mokėte vaikščioti, savarankiškai valgyti, vakarais surinkti žaislus. Mokantis kalbėti, jam taip pat reikia jūsų paramos.

        Kaip paskatinti kalbos raidą?

        Mažyliai mokosi žaisdami. Susiraskite ramią, neblaškančią dėmesio aplinką. Geriausia būtų staliukas ir kėdutė. Pasiūlykite vaikui kartu pažaisti.

        Pradėktie nuo vaikui lengvai įveikiamos užduoties - suverti sagutes ant virvutės, sudėti pagal dydį kaladėles. Lengvai įveikiama veikla suteiks vaikui pasitikėjimo savo jėgomis, pažadins pažintinį smalsumą tolesnei veiklai.

        Kalbėkite lėtesniu tempu, aiškiai tardami žodžius. Sakinių struktūra turi būti paprasta. Vieną mintį pasakykite vienu sakiniu. Tarp sakinių darykite trumpas (~ 1–2 sekundžių) pauzes.

        Kalbą ugdyti pradėkite nuo garsiažodžių (jūra ošia–ššš, vilkas staugia–ūūū). Vėliau kartokite dviejų garsų žodelius „Lėlė susirgo–oi, oi“, „Svečiai atėjo–ai, ai“, „Vaikai miške pasiklydo–aūū“, „Užsispyręs asiliukas y-a, y-a“, „Šuo - au, au“, „Katė - miau, miau“. Vėliau trijų garsų žodelius „ate“, „opa“, „Mašina apvirto - bum“ ir kt. Paskatinkite vaikutį įsiklausyti į aplinkos garsus ir juos pakartoti, pvz.: „Girdi, kaip antys kreksi? Kre-kre-kre! Kaip kreksi antys?“. „Čia bitė. Paklausykim, kaip ji zyzia. Z-z-z-z-z. Kaip ji zyzia?“ Žaiskite žaidimus su judesiais „A-a-a-a pupa“, „Viru viru košę“ ir kt.

        Kalbėkite tik gramatiškai taisyklingais žodžiais ir sakiniais, niekada nekartokite vaiko blogai tariamų žodelių (ne „niam“, o „maistas“, ne „popa“, o „skauda“). Palaikykite vaiko norą tarti, kartoti žodelius, niekada neverskite kartoti žodžio, kol ištars visus garsus, nebekeis skiemenų ar pan. Tai gali būti dar ne jo jėgoms. Tiesiog patikslinkit tai, ką jis pasakė („noju dają...“ - „Tu nori dar?“). Pradiniame kalbos išskatinimo etape mums svarbiausia sumotyvuoti vaiką kalbėti, suteikti jam pasitikėjimo savimi, kad jis gali ir moka pasakyti! Atsakykite į vaiko klausimus, net jei vaikas klausia žvilgsniu, rodo pirštu. Papildykite, patikslinkite jo klausimą, pvz.: „Tu klausi, kas čia?“ (Palaukime vaiko pritarimo žvilgsniu, gestu ar garsu). „Čia supynės. Tu nori pasisupti?“

        Kasdieninėje veikloje, kalbėkite su vaiku, o ne vaikui - kalbėkite apie tai, ką veikiate, ką veiksite, kodėl taip darote. Palaukite vaiko atsakymo - pritarimo ar paneigimo, gesto, mimikos. Provokuokite įvairias situacijas, kur vaikui reikėtų pasirinkti ir atsakyti į klausimą ne tik „taip“ arba „ne“, o trumpu ką tik girdėtu žodžiu, pvz.: „Ką virsime lėlei valgyti - pupų ar košės?“

        Pavadinant daiktą, susiekite žodį su vaizdu (rodykite paveikslėlį, daiktą, žaislą).

        Skatinkite pamėgdžioti įvairius artikuliacinius judesius, susiedami juos su žaidybine veikla (katinėlis laka pieną, katinėlis apsilaižo lūpas, žiočioja žuvytė, pripučiam iš skruostų balioną, po to jį sprogdinam, pučia vėjas (pučiame vatos kamuoliukus, plunksnas) ir t.t.). Mokydamasis atlikti tikslius artikuliacinius judesius, vaikas ruoš liežuvėlį ir lūpas taisyklingam garsų ištarimui.

        Esant kalbos raidos sulėtėjimui, rekomenduojama vaiką ugdyti viena pasirinkta kalba.

     MOKYKLOS PSICHOLOGĖ

     Vaikų lopšelyje–darželyje švietimo pagalbą teikia psichologė, psichologijos magistrė Daiva Šarkiūnienė.

     Psichologinės pagalbos paskirtis - stiprinti vaiko psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos kūrimą, padėti vaikui atgauti dvasinę darną, aktyviai bendradarbiaujant su tėvais (globėjais, rūpintojais). 

     Psichologas dirba vadovaudamasis LR įstatymais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais, darbo tvarkos taisyklėmis bei psichologo pareiginiais nuostatais (Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1215).

     Įstaigoje dirbančio psichologo veiklos sritys:

• Konsultavimas: ugdymosi problemų nustatymas, darbas su vaiku, taikant psichologinio konsultavimo technikas
• Bendradarbiavimas su tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogais, švietimo pagalbos specialistais
• Vaiko asmenybės ir ugdymosi problemų, galių ir sunkumų nustatymas
• Tėvų (globėjų, rūpintojų), pedagogų švietimas vaiko raidos psichologijos klausimais

     Psichologo pagalba teikiama, kai kreipiasi:

• Vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai)
• Pedagogai, gavę vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą
• Vaiko teisių apsaugos tarnyba
• Pedagoginė psichologinė tarnyba, užpildžiusi pažymą dėl specialiojo ugdymosi ir švietimo pagalbos skyrimo

     Mamos ir tėčiai, būkite atidūs, jei pastebėjote vaiko elgesio ar emocijų, bendravimo, tarpusavio santykių problemas. Atkreipkite dėmesį:

• jei vaikas išgyvena nerimą, baimę
• hiperaktyvus ir nenustygsta vietoje
• nuolatos atsikalbinėja ir elgiasi agresyviai
• dažni pykčio priepuoliai
• liūdnas, irzlus
• nenori dalyvauti kasdieninėse, įprastose veiklose

     Keliantis nerimą elgesys savaime neišnyks, problemos gali tik didėti ir gilėti, todėl nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus.

MOKYTOJO PADĖJĖJA

     Vaikų lopšelyje–darželyje dirba mokytojo padėjėja Neringa Skripskaitė.

     Mokytojo padėjėja padeda ugdytiniams, turintiems vidutinių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių įsitraukti į ugdymosi veiklas, dalyvauti jose. Padeda ugdytiniams atlikti mokytojo skirtas užduotis, kitas su ugdymu, savitarna, savitvarka, maitinimu susijusias veiklas. Kartu su mokytojais, logopedu, mokyklos psichologu numato ugdymo tikslų ir uždavinių pasiekimo būdus bei pagalbos ugdytiniams teikimo metodus, juos taiko. Padeda mokytojams, kitiems švietimo pagalbos teikėjams parengti ugdytiniams ugdymosi medžiagą.

 MOKYKLOS VAIKO GEROVĖS KOMISIJA

        Vaikų lopšelyje–darželyje veikia vaiko gerovės komisija, kuri vykdo šias funkcijas:

• remdamasi mokyklos turimais įsivertinimo ir kitais duomenimis reguliariai atlieka Mokyklos ugdymosi aplinkos, jos saugumo, mokyklos bendruomenės narių tarpusavio santykių ir kitų su vaiko gerove susijusių aspektų analizę;
• rūpinasi pozityvaus mokyklos mikroklimato kūrimu ir pozityvių vertybių puoselėjimu, koordinuoja prevencijos ir intervencijos priemonių įgyvendinimą, teikia siūlymus mokyklos vadovui dėl saugios ir ugdymuisi palankios aplinkos užtikrinimo, vaikų socialinio ir emocinio ugdymo, prevencinių ir kitų programų įgyvendinimo, kitų su vaiko gerove susijusių aspektų;
• organizuoja mokyklos bendruomenės švietimą vaiko teisių apsaugos, prevencijos, vaikų saviraiškos plėtojimo ir kitose vaiko gerovės srityse, rekomenduoja kvalifikacijos tobulinimo renginius vaikų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo, kitose su vaiko gerove susijusiose srityse mokykloje dirbantiems mokytojams;
• gavus tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą, atlieka pirminį vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių, kylančių ugdymosi procese, įvertinimą, prireikus kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos jiems skyrimo švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
• organizuoja ir koordinuoja ugdymosi, švietimo ar kitos pagalbos vaikui teikimą, tariasi su tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais dėl jos turinio, teikimo formos ir būdų;
• organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą ugdytiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tvarko specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių apskaitą mokykloje;
• įvykus krizei mokykloje, kartu su Mokyklos krizių valdymo komanda, organizuoja krizės valdymo priemones;
• bendradarbiauja su Mokyklos savivaldos institucijomis, kitomis suinteresuotomis institucijomis, įstaigomis ar asmenimis.